- pravarėlis
- pravarė̃lis sm. (2) 1. žr. 2 pravaras: Eisiu ataušt pravarė̃lin Ktk. Menka pirtis, kai be pravarė̃lio Trgn. 2. Sv nedidelis iš lentų sukaltas trobesys, kur rūkoma mėsa, vasarą verdama, šutinamos kiaulėms bulvės: Vakarienę virsma pravarė̃ly Dbk.
Dictionary of the Lithuanian Language.